Getsemanės sodas Jeruzalėje: alyvmedžiai menantys Evangelijos laikus

Vakariniame Alyvų kalno šlaite, nuo kurio atsiveria nuostabus vaizdas į Jeruzalės senamiestį, yra Getsemanės sodas. Tai būtinai aplankoma kiekvienos kelionės į Izraelį metu, nepaprastai svarbi krikščionims vieta. Getsemanės sodas minimas visose keturiose Evangelijose kaip Kristaus pamokslų mokiniams, maldų, Judo išdavystės, Kristaus suėmimo vieta. 


Iki mūsų dienų tik nedidelė sodo dalis atrodo taip, kaip prieš pora tūkstantmečių. Evangeliniais laikais Getsemanės sodais vadinosi visas Alyvų kalno slėnis, o dabar sodas likęs tik 47 × 50 m plote. Čia tebeauga alyvmedžiai – Alyvų sodo pavadinimas kilęs ne nuo žydinčių ir kvepiančių alyvų krūmų, bet nuo europinių alyvmedžių (Olea europaea L.), iš kurių spaudžiamas aliejus. Aštuoni čia augantys alyvmedžiai yra labai seni, teigiama, augę čia ir Kristaus laikais. 2012 metais moderniausiais moksliniais metodais šiuos medžius tyrė Italijos Nacionalinio Tyrimų Centro ekspertų grupė. Nustatyta, kad dabartinių medžių kamienai yra apie 900 metų amžiaus, tačiau jų šaknys išties gali būti daugiau nei dviejų tūkstančių metų. Senovėje sodo teritorijoje stovėjo aliejaus spaudimo presai. Iš čia ir kilęs sodo pavadinimas Getsemanė – šiek tiek pakitę aramėjų kalbos žodžiai „Gath-Šmânê“ – aliejaus presas.

Nuo seniausių laikų Getsemanės sodas – švenčiausia krikščionims vieta, piligrimystės tikslas. Seniausias pasakojimas apie piligrimines keliones į Getsemanės sodą užfiksuotas 333 metais čia apsilankiusio nežinomo prancūzų keliauninko užrašuose, pavadintuose "Pilgrim of Bordeaux". Nuo 1681 m. Getsemanės sodą prižiūri Pranciškonų ordinas.

Vietoje, kurioje, kaip manoma, naktį prieš suėmimą meldėsi Jėzus, ankstyvosios krikščionybės laikais (IV a.) buvo pastatyta bazilika, 746 m.  sugriauta per žemės drebėjimą. XII amžiuje koplyčią čia pastatė kryžiuočių ordino kariai, bet vėliau atsitraukdami paliko apleistą, ir arabų valdymo metais ji visiškai sunyko. 1919 m. šioje vietoje prasidėjo naujos šventyklos statymo darbai. Prie statybos aukomis prisidėjo 12 katalikų bendruomenių, esančių įvairiuose planetos kampeliuose, todėl ji pavadinta Visų Tautų Bažnyčia. Pradėjus kasti pamatus, 2 metrų gylyje  atrasta ankstesnės šventyklos kolona su nuostabios mozaikos fragmentais. Tai privertė padaryti korekcijas naujosios bažnyčios projektuose, radinys tapo jos dalimi. Tautų Bažnyčia pašventinta 1924 m.  Kiekvienas iš 12 stogo kupolų turi po vieną auksu inkrustuotą bažnyčią stačiusios šalies simbolį. Skliautų stogas, grindų mozaika suteikia statiniui bizantiško stiliaus. Bažnyčia išsiskiria spalvingu fasadu. Mozaikos vaizduoja Kristų kaip jungtį tarp Dievo ir žmogaus – siužetuose vaizduojama Jėzaus malda, išdavystės scena, suėmimas. Priešais altorių stūkso erškėčių vainiku apjuosta uola, prie kurios, manoma, Jėzus meldėsi prieš jį suimant: „Tėve! Jei tai įmanoma, teaplenkia mane ši taurė. Tėve, tau viskas įmanoma. Atitolink nuo manęs šitą taurę!“ Bet čia pat susiėmęs pridūrė: „Tačiau tebūnie ne kaip aš noriu, bet kaip tu“. Ir šiandien besilankantys piligrimai kietoje uoloje gali matyti vietą, kur krito Jėzaus ašaros, kiaurai perverdamos akmenį, taip, kaip karštas aliejus tirpdo ledą. Ypatingą nuotaiką kelia vitražai, kuriuose itin daug mėlynos spalvos, net ir dieną neišsklaidančios prieblandos. Jie primena nakties tamsą, kurioje vyko reikšmingieji įvykiai.


Nors Getsemanės sodas labiausiai siejamas su Kristumi ir yra karšto jo tikėjimo simbolis, ši šventa vieta taipogi susijusi ir su Dievo Motina. Netoli nuo Getsemanės sodo yra Marijos Kapo bažnyčia. Dabartinė šventykla pastatyta XII amžiuje, vietoje, kur stovėjo 326 m. pastatyta medinė bažnytėlė. Bažnyčioje nuo įėjimo kairėje (vakarinėje pusėje) yra laipteliai, vedantys link šv. Juozapo, Marijos vyro, koplyčios. Dešinėje (rytinėje pusėje) yra Mergelės Marijos tėvų Joakimo ir Onos kapavietė. Ten pat palaidota Jeruzalės karalienė Melisanda. Nulipus 47 laipteliais dar žemiau nedidelėje kriptoje yra pačios Dievo Motinos kapas. Po jos mirties kūną čia atnešė apaštalai. Pasak katalikų ir ortodoksų mokymo, po kelių dienų atvėrus kapą, kūno ten nebebuvo, tik įkapės ir gėlės. Marija buvo paimta į Dangų su visu kūnu. Tuščią Dievo Motinos sarkofagą galima matyti per stiklą. Kriptos sieną puošia freskos, vaizduojančios Marijos mirtį ir laidojimą, o atidžiau pasidairius pietinėje kriptos sienoje galima pamatyti mirabą - ženklą, rodantį, kurioje pusėje yra Meka. Jis čia atsirado, kuomet bažnyčia priklausė musulmonams.


Visai šalia švenčiausių visiems krikščionims vietų, Alyvų kalno šlaite yra didelės žydų kapinės. Čia buvo laidojama dar Pirmosios Šventyklos laikais. Šiandien čia amžinojo poilsio atgula tik ypatingai nusipelnę (arba labai turtingi) žmonės. Šių kapinių vieta laikoma ypatinga dėl jų artumo Kedrono slėniui – biblinio Paskutiniojo Teismo vietai. Tikima, kad atėjus pasaulio pabaigai, mirusieji pirmiausia bus prikelti iš šių kapinių. Dabar čia yra apie 150 000 kapų. Kai kurie priskiriami asmenybėms, aprašytoms Senajame Testamente. 

Nepaprasta šalis – Izraelis. Kelionės į šią žemę – tai ypatingas patyrimas ir prisilietimas prie galingiausios tikėjimo versmės.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą